- krupinėti
- krupinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. 1. iter. krupinti: Dar vis krupinėju po biškį, kad ir nediktas (nestiprus) Šll. Ko tu čia krupinė́ji (kaip krupis)? J(Als). Atsiklastęs, atsisagstęs, vos galia krupinėti LTR(Vdk). 2. slampinėti, valkiotis: Krupinė́jo pusplikis po lauką, i kranka (kosti) daba Vvr. Krupinė́k čia po indus, kol kur įvirsi Lkv. \ krupinėti; nusikrupinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.